Išeidama ištarsiu tau sudie,
Gal apkabinus tyliai verksiu,
Bet nebegrįšiu jau vistiek,
Keliu, kur nieks manęs nelaukia.
Išeidama aš pamojuosiu saulei,
Nužvelgsiu akimis paukščius.
Žinok daugiau šitam pasaulį,
Tokios kaip aš, jau nebebus.
Nors man širdelė liepia likti,
Tačiau žinau-bloga mintis,
Tad ant sparnų turiu pakilti,
Ir skristi ten kur neš viltis.
Belaukiant kol nusiraminsiu.
Aš tyliai tau sakau sudie,
Žinok, tavęs juk nepamiršiu,
Tačiau negrįšiu...neliūdėk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-05-13 16:46:48
kažkiek primena Salomėją Nerį "..... lauk manęs, kai nebelauks niekas niekada.....".... Tik vaikiškai skausmingai ir vaikiškai gražiai.... Labai gražiai, nes dar yra tarp eilučių vilties....
Anonimas
Sukurta: 2007-05-13 01:38:04
pop'sas, lengvai ir paviršutiniškai lipantis.
labai jaunas požiūris..
Anonimas
Sukurta: 2007-05-12 20:05:05
man tai lėkštas. net labai. nuvalkiotas
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-05-12 18:46:39
Šia tema rašyta daug, bet šis tikrai geras :) Ir < ...neliūdėk. > :)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-05-12 18:45:57
Šiame eilėrašty stebiu,
kaip moteris tavyje bunda,
grasindama išeit, vilioji tą,
kuris nelinkęs pulti į pagundą...