Už lango lyja,
Ir siaučia vėjas neramus,
Tyloj prabyla
Nuliūdęs vasaros lietus.

Kaip aš liūdėjau,
Kai daužėsi į stiklą trys lašai,
Kažkur skubėję,
Paklydę, tirpstantys tyloj.

Audra išėjo,
Palikdama stikle dūžius,
Nepastebėjo,
Kad jų jau nebebus.

Jau nesugrįš ji,
Kai liūdesį paslėpus lauksiu,
Nebesugrįš,
Kad ir kaip garsiai šauksiu.

Ramu už lango,
Bet trys lašai ant skruosto žiba,
Ne, ne lietus tai,
Tai ašaros, kurias nuplausiu rytą.