Esu pažeidžiamas kaip kardelių žiedų dulkės, apsuptos bičių. Nė vienas iš šių vabzdžių neišsiurbė manęs iki galo, pradedant nuo degalinės kasininkės, kuri širyt nepardavė „Red&White“, nes atrodau jaunatviškai, baigiant spiečiumi beprotiškai mylimų moterų, su kuriomis už pinigus leidžiu vakarus savo viešbučio kambarėlyje. Ši lyguma ir visi jos įnamiai, svečiai man priminė gėlės žiedą su daugybe skirtingų piestelių vos čia atsikrausčius. Erdvė, bet iš jos sunku ištrūkti. Tvirta, bet pažeidžiamesnė už mane prieš žemės smūgius; kaip ir kardeliai silpni po traktorių ratais, kai bando įleisti šaknis į kietą padangą. Kiekvienas atkimštas alaus butelis čia dedamas į krūvą, kol užpildo sienas iki viršaus. Ši butelių siena plečiasi kasdien, kol mūsų lygumoje nebeįmanoma vaikščioti. Tik tada kambarys iščiaudi kelias mylimąsias, kad tuščius butelius iškeistų į mažesnį kiekį pilnų. Tokiu būdu žiede pristatytų butelių skaičiaus maksimumas sulig kiekvienu mėnesiu ritmingai skurdėja, praskleisdamas sparnelius visam mūsų spiečiui. Jausdami vis didesnę erdvę, moterų organizmai tolygiai plečiasi, bet tai pastebi tik užėję bičiuliai, kurie šaiposi iš jų didelių ir nukarusių krūtų bei burzgiančių, išpampusių pilvų. Štai kodėl mylimosioms mano draugai atrodo netašyti ir beverčiai; jos gena vargšelius nuo mūsų žiedo kuo toliau, apspjaudo, sukandžioja, išvadina alkoholikais, o grįžusios atgal užsilenkia po dar vieną butelį alaus. Nuaidėjęs mano juokas tuomet lieka nesuprastas. Pasijautęs mulkiu, būna, nueinu į balkoną parūkyti ir kitaip pateršti oro. Vos prisidegęs cigaretę suprantu, kad gėlės balkonų neturi, todėl, tai supratęs, krentu žemyn, o krisdamas šviečiu kaip kometa, atsimušinėju į kaimyninius žiedus, kol kakta paliečia šaltą ir drėgną žemę, rodos, palaistytą prieš keliolika minučių. Tuomet mano alpinistinės kelionės atgal trunka mėnesius, o grįžęs vos spėju pratęsti kambario nuomos mokestį. Mano moterys būna išskridusios „su reikalais“ pas kitus klientus, o butelių sienos išvartytos. Šiandien – būtent toks – grįžimo vakaras. Sėdėsiu ir lauksiu, kol bitės parskris.