Stebuklų išsiilgusios sielos
Nepagirdytos, nepapenėtos,
Jei tyčia pakilčiau iš vietos,
Ar tuomet tu manim patikėtum?
Jei netrokštum būti apgautas,
Aš dingčiau kaip iliuzijos rūkas,
Štai tau dar vienas įprastas jaukas,
Kaip jauku, kai savas kabliukas.
Jūs norite greito recepto:
Nebrangiai, be skausmo, be rando...
Prie kiekvieno naujo adepto
Šimtai pragaištingų Volandų.
Šimtai Margaritų ant šluotų
Virš inkvizicijos laužo,
Tik Meistras kaip buvo be proto,
Taip ir liko už grotų padauža.
2007 05 07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-05-08 14:26:51
paskutinė strofa ypač sužavėjo, matyt, dėl sumaniai panaudotų intertekstų
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-05-08 11:26:56
sutapimas, prieš keletą dienų "Miestrą ir Margaritą" skaičiau. eiliuje personažai kaip čia ir buvę, lyg tik tik nuo romano puslapių nužengė, TAIKLUS eilius...