Sentimentali baladė
Žvaigždės per naktį
Baigia sudegti
Grįžta į tylą
Paukščių Taku
Nebeateik
Ant žalio kranto
Į ryto šventę
Anų laikų
Tyliai pradingsta
Žiedas nubalęs
Nuo balzganos
Ryto šalnos
Rudenio žingsniuose
Liūdesio valandos
Vėjas kraštų
Jau pamirštų
Pasakos baigias
Grįžta į žvaigždę
Prisiminimais
Žodžių medum
Būk su manim
Rudenio toliuos
Pievų atolu
Sodų lietum
Dainos nutyla
Upės užšąla
Bus ne viena
Sniego diena
Lieka nebyliosios
Liūdesio valandos
Vėjas kraštų
Jau pamirštų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-05-06 22:40:41
Paskutinis posmas įspūdžio nepadarė, kažko ten reikėjo, kažkokios atomazgos, visai kitos, užsibaigė tradiciškai, o ten (mano nuomone) būtinas netikėtumas; tikrai labai nusodintas.
O eilėraštis labai labai gražus, atrodo lyg perteiktas vėjo šnekėjimas. Labai gražus, bet nėra to netikėtumo - atomazgos, tradiciškai užsibaigia, nusėda.
Eilėraštis labai patiko iki paskutinio posmo. gražus vėjo judesys garsu. ( mano nuomone) jei būtų buvęs netikėtumas, įsidėčiau į mėgstamiausi. va taip labai gražus, gražiai pustosi laikas, kalba vėjas, tokia nuotaika sukurta. bet, finalas prastai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-05-06 22:20:22
Esu iš prigimties sentimentalus žmogus, todėl šis kūrinėlis man švelniai paglostė pavargusią širdužę: )