Kasdieną pro tave
   Aš praeinu.
Vis priekaištauji,
   Kad vėluoju.
Nepyk, nebark,
   Gyvenk mano ritmu,
Nes nežinai,
   Kaip mirštančios sekundės
Aimanuoja.

Bet tu rūstus,
   Tik baltas ir bejausmis
Ciferblatas.
   Ir ne akimirkom,
Bet šuoliais
   Mūs likimus matuoji.
Kaustytais, nešiotais batais
   Per širdis, per jausmus
Kasdien žygiuoji.

Žinau,
   Sutiksiu vėl tave.
Tačiau einu,
   Einu ir sau kartoju:
Šįkart – laiku,
   Nors šiandien nevėluoju.
Norėčiau...
   Tik Laikas man –
Broleli, susenai, krypuoji,
   Jau saulė vakarop,
Ir tu, kaip visada,
   Vėluoji.