x x x
Jau daug kas praėjo.
O kiek dar praeis?
Sakyk, Sutvėrėjau,
Kada mane teis?
Ar daug teks kentėti,
Raudoti tenai?
Juk žemėj kentėjau,
Žinai, nemažai.
Ateis be laukimo
lemta valanda.
Išties man kvietimą
Likimo ranka.
Ir angelas sargas
Pas kitą nueis.
Ir skrisiu be vargo
Padangių keliais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-05-04 17:31:01
Pastebėjau, kad Sodininkui labai būdingas paprastus, nuoširdus paprastumas.
Jūsų kūryba itin lengvai prieinama, "skani", organiška ir patraukli. Ačiū Jums.
Apie šį kūrinį... Paprastas - skaudus - jautrus - įdomus.
Patiko ;-)
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-05-04 12:05:00
Skubėdamas į sodą pakelti iš žiemos patalo jau pumpurus netrukus sprodinsiančius vynuogienojus, visiems apsilankiusiems ir palikusiems pėdsakus "dėkavoju" čia :) P.S. Neauginkite vynuogių, nesekite mano pavyzdžiu, nes jos reikalauja ypač daug darbo, ypač prieš žiemą, kai ateina laikas jas dengti.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-05-04 04:40:26
Paprastai ir aiškiai.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-05-03 22:54:16
Mūsų nelaimei, žinom ir taip per daug. Žinojimas - visokių problemų pradžia. Štai Dievas sukūrė mus turbūt todėl, kad apie save viską sužinotų; mes sukūrėm Jį - kad atsakytume į klausimus, kurių mums nereikia žinoti. Bet jei nebus klausimų - nebus KŪRYBOS. Tie, kurie nieko nenori žinoti, ir nekuria. Užtat, sėdėdami už pečiaus, jaučiasi LAIMINGI.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-05-03 22:53:08
Liūdnokai suskambėjo...bet teisingai
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-05-03 22:53:06
skausmingai jautrus- cituoju Unruly.
Anonimas
Sukurta: 2007-05-03 22:49:31
oi, negalvokit taip..
gyvenimas amžinas.
skausmingai jautrus.