1.
prie baro rymantys vyrai
lyg tykantys grobio rykliai
atkakliai
seka žvilgsniais
nuplėšia lyg odą
begėdiškai įžūliai
mano baltą skarelę nuo kaklo
šiepias tarytum vampyrai
iš spygaujančio televizoriaus

nešti džiną reikia ramiai


2.
rytmetys prasideda tyliai
pravėrus namų duris
visai dienai oro įkvepiu
virš garažo – girdžiu – vyturys
kaip variklis užsiveda
šviesoforas
vaivorykštėm blyksi
trys centai tarpdury tvyksteli
išlipę nesitrankykit

kol ratai į pradžią sugrįš


3.
metų virtinės nesuskaičiuojamos
kaip tos knygos
debetai kreditai
kaip duona ar vynas
kuriais su tavim dalinuos
tik atrodai man neišmatuojama
o maža, kai slepiesi delnuos
nemėgsti medaus ir aguonų
ir skaičių visų
lig vienuolikos

bet likimas vis tiek suskaičiuos



4.
šitie lapai nuo balzgano klevo
plasnoja be galo
pamojuosiu surinksiu parnešiu
riekę ant stalo
mano rankos įjuodo tik baltas
smilkinys apšarmojo
klevas numeta šimtąjį lapą
po pavargusiom kojom
ten kur bilietas senas nuplėštas

į spektaklį „Otelo“