Aš pasiilgau savo vaikystės,
Kvepiančios saldainiais
Iš deginto cukraus,
Skudurinės lėlės,
Duonos naminės
Ir saulės,
Skubančios dangaus skliautu.
Trokštu, kad išauštų rytas,
Švelnus toks, vaikiškas rytas,
Kad saulės spinduliai,
Prasiskverbę pro užmaršties šydą,
Sušlamėtų jame.
Pasiilgau savo mažo kambarėlio,
Kuris kvepėdavo ilgai ilgai
Drožtais pieštukais,
Naujais sąsiuviniais,
Sudžiūvusia herbariumo gėle
Iš vasaros pernykščios.
Pasiilgau ryto –
Vaikiškai švelnaus.
Kai aš – maža mergaitė –
Ir mama jauna
Graži, linksma
Prie krosnies triūstų...
Aš taip pasiilgau vaikystės
Ir tavo glamonių, mama.