Prisimerkusio vėjo viršukalnėj užgimė Paukštis
Pakedenęs nagais vėjo plunksnas skausmingai išsirietė
Jo slanksteliai saulėtekio žvilgsnyj apibrėžė aukštį
Aštriomis briaunomis ir šešėlių ryškiais sukrešėjimais -
Kai lyg skrandą minties kampuotumais visatos placentą nusimetė
Reginių versmėmis ir žarų begalybėmis vyzdžiai nuspigino tamsą
Atsidarius gerklė (jau seniai) sprogimu pirmapradžiu visatos nutilusiu
Šovė saulę raudoną į rytus krauju nutaškydama brėkštantį dangų.
2006m.08.23d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-05-02 15:31:12
Labai gražu. Sekmės.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-04-30 17:42:31
Stipri išraiška. Iš visų pusių mąstant. Tuo labiau, kad skaitau ir mėgaujuosi, nes tai dažnai matau realiai . Be to rytas - mano silpnybė :) Todėl ir pasiimsiu į prisiminimus :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-30 16:34:21
augantis...stiprus...taip ir eini kartu su mintimi (papuosta labai idomiai) :)))
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-30 13:58:14
Paukščio užgimimas, tai idėjos užgimimas, toks hop > "Prisimerkusio vėjo viršukalnėj užgimė Paukštis"
ir užgimė idėja, kuri turi skristi, realizuotis - materializuotis - gimti rytas;
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-30 13:54:10
Na nemanau, čia labai nuoseklu ir dinamiška, pirmiausiai mintis - idėja, paskui jos materializacija jau fiziniame pasaulyje ir visa tai yra pasakyta nuo pirmojo iki paskutiniojo žodžio; Iš karto būna idėja, paskui tos idėjos veikimo principas mechanizmas visas, o paskui materializuota idėja, jau fiziniame pasaulyje; Čia labai nuoseklu ir minties atžvilgiu dinamiška. Pažiūrėkime į mašiną, juk ji buvo nematoma idėja, judėti laike ir erdvėje, paskui ta idėja buvo apgalvota, tai jos veikimo principas- mechanizmas, variklis, benzinas, ratai, vairas, visi varžtukai ir šlangelės, ir tai buvo nematoma, bet jau tai buvo mintyje, na o paskui materializuota. Mašina, kurios galime matyti dizainą, atsidarę kapotą matyti visą veikimo mechanizmą, jį suprasti, nesuprasti, bet jis yra, ir pradžioje jis buvo nematomas, bet mintyje matomas, (kaip tie šešėliai krintantys nuo kalnų, ( ir dar, jei debesis užstos, genamas vėjo saulės dalį jau dieną, tai kris žemėn jo šešėlis ir vėl pasitrauks... ) idėja, kaip saulės pakilimo ir nusileidimo trajektorija, nubrėžtas aukštis zenite, o paskui gimimas ryto, naujo ryto nurausvinęs dangų, skaudžiai raudonomis žaromis) o paskui jau materializuotas, matoma ne tik mintyje kūrėjo, bet ir visiems matoma idėja materialiai, materialiame pasaulyje. Čia labai neperkrauta, net gi visko nesudėsi, bet juk tai poezija.
Ačiū, Unruly.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-30 13:39:31
oi, kiek čia visko,
ar ne persistengta?
darbas ir mintis kaip visad gražūs, bet
ar ne per daug apkrauta?
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-30 12:53:11
Platus vaizdinių spektras. Gyva, tiesiog kvėpuoja.
PATIKO.
Skėmės ;-)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-04-30 09:26:05
Atsidarius gerklė - taip gerklė atsidarius,( ne prasižiojus)jos padėtis keičiasi, gerklės, ji užsidaro ir atsidaro, bet nesižioja -JUK žiojasi žandikaulis, pas paukštį tai būtų jis snapas, nors ir snapas gali prasiverti atsidaryti; kai gerklė atsidariusi šovė, tai snapas prasižiojo, kaip kulką saulę šautinai išstūmė. Dar yra toksai išsireiškimas, kada žmogus dainuoja, jam pastabą duoda: atidaryk balsą, paleisk balsą, neužspausk balso; Patekėjus saulei, visi paukščiai "paleidžia gerkles".
:)
taip skaitėte tik pavadinimas buvo "Labas rytas" > 2006m 08.23d ir skaitėte.
ačiū:)