Jei pasakos iš pieno pins man kasą
O jūros atsiklaups ir leis užmigti
Tada apsivyniojus rūsio skarą
Vinilinėm plokštelėm grosiu žingsnį

Langinėms atsivėrus leisim skristi
O pačios, mama, eisim ir negrįšim
pavasario nostalgijai pavirtus snaigėm
o fėjoms išsisklaidžius ar suplyšus
mes pačios, mama, eisim ir svajosim
o nuo dangaus nukris žieminis laikas
jei pasakos supins man storą ilgą kasą
žalčiu pavirsiu, pelene, sutrūksiu raiščiu
Mažais kubeliais ledo mėtys kančią
O gal kepure raudona išvis per mišką
Aš tik apsivyniosiu Tavo skarą
Vėl eisim, mama, eisim – užsimiršim.