Atgailos juokas

Santrauka:
Skiriu R. M.
Silpnas žmogus gyvena ten, kur
dūžta langai, o vakarais sienas
apspinta graffiti menininkai.

Gyvena ir pro plyšius nedrąsiai stebi,
kaip anglimi apsitraukia Jo durų
rankenos,
kaip Jo žmona mylisi su karvedžiais
ir karaliais,
kaip vietiniai poetai krinta kaip lapai, kad
atsikeltų ir juoktųsi iš Jo kaklo įtvaro,
kaip!

Silpnas žmogus surūko savo akis,
kad kiti nematytų, ties kuria padala
pakabinome gyvsidabrį.

Kasdien šį žmogų aplenkiu žvilgsniu tapšnodamas per petį, nes
42° C mirtingojo ašarose – žingsnis iki neraitojamų rankovių.

...vis neščiau jam lakštus skylėtų tablečių.
MatioMažeikiaiArnas

2007-04-28 17:04:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-04-28 18:28:58

pagavo...savo tiesa. ivaizdziai puikus.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-28 17:47:09

kažkuo patraukė. įvaizdžiai stiprūs

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-04-28 17:15:50

laktus > lakštus; (praleidau "š")

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-04-28 17:14:05

"Vargšiukas silpniukas žmogeliukas, taip pagailo, net ašara ištryško, neščiau jam laktus, kaip baltus macus čia tabletės tau ir tiktai tau s a k y č i a u, suvalgysi ir būsi stipras, toks kaip ,
aš, matei koks aš stipras... " - :)
nu ne šitas ne. pirmiausiai eilėraštis proza, o paskui, jei nepaskaityčiau, kad čia rašė MatioMažeikiaiArnas, niekaip niekaip nepagalvočiau, net neįtarčiau.