Neskubėk džiaugtis

Išeidamas viską palikau Tau.
Tik neskubėk džiaugtis palikimu.
Išeidamas nepalikau šventų minčių
Ir medumi alsuojančių rojaus obuolių.

Išeidamas buvau niaurus,
Svajingas, bet nebyliai žiaurus.
Šitam gyvenime palikau tik skujas –
Keistas, klaikias ir nuobodžiai niūrias.

Gyvenime mačiaus su daug spalvų.
Daugumoje blyškių, labai pilkų.
Nenoriu Tau palikt tokių,
Juk tam gyvenime yra kitų spalvų.

Tai neminėk blogu žodžiu.
Gyveniman pažvelk nauju
Ne mano užverktu žvilgsniu.
P.S.: Gyvenimą matau gražiu...
Grėjus

2007-04-27 20:47:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2007-04-28 09:27:16

Galbūt tragizmas per daug atviras; jis slegia.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-27 22:33:24

silpnokas rimavimas.
itin skausmingas, vidinė rauda.
nedrįstu plėstis, pasirodė per daug asmeniška.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2007-04-27 21:00:15

Gyvenime mačiaus su daug spalvų – įsimintina (savitumu, mintys gyliu) eilutė.
Kūrinys įdomus, vertas skaitytojui dar kartą permąstyti.
Dėl formos: tas P.S. inkorporavimas – nelabai...
Dėl kalos grynumo: skujų > kankorėžių...
Žodžiu, „taisymais reikėtų tikėti".
Ir nebijoti jų rankraščiuose.