Nepasakyti  žodžiai neleidžia užmigti. Vis glostau ir glostau Tavo rankas. Tegul kalba rankos, tegul... Žodžiai patys žino kelią į Tavo širdį. Tiek metų nešiojau ir nežinojau, kad jie su manim. Aušta... Glostau Tavo rankas,  kurių švelnumą buvau pamiršęs, kurių kalbą buvau pamiršęs. Kokios švelnios Tavo rankos! Jomis ataidi mano jaunystė. Taip, jaučiu, tikrai jaučiu, kaip jos tyliai kužda seniai pamirštus žodžius.