Kaip visada tokiais atvejais, aplinka griūva kaip kortų namelis, o vaizdas sulėtėja keletą kartų.
Pirmame plane sulėtintai žiopčioja liudytojo fizionomija:
– Jeigu ieškai...
Kiek toliau kelneris staiposi prie merginos stalelio. Lėti jo kriauklų judesiai primena kažkokią sakralinę pantomimą: dešinioji ranka baigia vedžioti patiekalo pavadinimą, viršutinė kūno dalis tuo metu lėtai sukasi kairėn ir plačios kelnių kiškos keistai perkrypsta ant nejudančių kojų:
– ...sielos ramybės...
Kelneris nuleidžia rankas, sunkiai pasisuka ant kairiojo kulno, kairę ranką atmeta atgal, dešinę ištiesia į priekį...
– ...jeigu pavargai...
Mergina kaltai dėbteli į kelnerį ir kažko klausia. Gunktelėjusi figūra tarsi subliūkšta, tikslus judesys sugriūva į apgailėtiną pusinį pasisukimą...
– ...nuo tokio tuščio gyvenimo...
Kelneris tyli. Kelneris klausosi. Mergina nusijuokia ir turbūt atsiprašo, nes jis tuoj pat atkunta, pakartoja judesius atgaline tvarka ir šokis prasideda iš naujo...
– ...junkis prie mūsų...
Vyno likutis išskriejęs iš taurės, tarsi pakimba ore lėtai artėdamas prie liudytojo veido. Skysčio čiurkšlė suapvalėja, tampa aptaki, iš priekio apsupta karoliukus primenančių lašų. Brošiūrą betiesiąs liudytojas vos spėja užmerkti akis, čiurkšlė atsitrenkia į perkreiptą veidą, dalis skysčio atšoka purslais, kita dalis lėtai pasrūva skruostais, nosimi, lūpomis, smakru, ir kapsi žemėn raudonais lašeliais.
Sucypia čipolino draugė. Seniokų veidus perpildo siaubas. Kairės rankos pirštai, tarsi plieniniai nagai, griebia nuskalbtus liudytojo marškinius, dešinė švilpteli ore ir... Bum!!! Krūtinė išpampsta nuo saldaus jausmo, pilvo apačioje justi malonus maudulys. Norisi vožti dar. Ir dar. Ir dar...
Atskuba kelneris, griebia liesą liudytojo figūrą ir, išplėšęs iš Giedriaus nagų, gėdingai nutempia per nutilusią terasą.