nieko naujo po saule
vis sukas ratu
apsvaigęs
išalkęs
klajoji
nešu tau gėlių
šilinių gvazdikų
vijoklių baltų
iš miego pabudęs
neverk neraudok
atnešiu išgerti stikliuką
pabūk neišjok
Galėtų neišjoti ir be stikliuko... priešpaskutinė eilutė gadina tą paprstą ir natūralų vienatvės baimės jausmą. Bet jei taip jaučias autorius, negali teisti ;)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-25 18:09:40
Gražu :)
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-04-25 11:31:16
Pabūk... Įdomi pasikartojimų rato interpretacija. Tik ir man stikliukas užkliuvo:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-25 10:00:41
Nuskambėjo kaip vertingas įdirbis.
Kažko didelio įvadas.
„Pabūk" :)
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-25 09:58:24
„Nieko naujo“ - tarsi iš E.M.Remarko, tik „frontas“ kitas - emocinis. Gal ir netobula, bet skaidru.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-25 02:57:17
Tai tarsi medžiaga tęstiniam darbui. Yra gražių dalykų, tačiau trūksta vientisumo. O šiaip - ne tuščias tekstas.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-24 22:04:38
kaip daina,
kaip žirnių bėgiojimas laiptais.
turi žavesio, bet ir koreguotinų vietų irgi matau.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-04-24 21:43:32
Galėtų neišjoti ir be stikliuko... priešpaskutinė eilutė gadina tą paprstą ir natūralų vienatvės baimės jausmą. Bet jei taip jaučias autorius, negali teisti ;)