Naktis nemiega – laksto rudenio stogais apsemta iki čiurnų
Oranžinė šviesa minkštai pasipila į stiklą per šakas žibintų
Klausausi oda plastiškų šešėlių pantomimos žingsniais
Lietuj sumirkusių išsitransliavusių ant sienos kambario ekrano judesių

Kada naktis oranžiniais upeliais per sušlapusį asfaltą tvinsta
Ir taško DOORS lietaus motyvą jaukiai man į lango stiklą –
Ląstelėmis girdžiu lietaus taksi sustoja – laiko juosta tįsta
Įsijungia skaitliukas praeities ir taikliai tiksi buvo su dabar laiku

Oranžinėj tamsoj juoda katė ant stogo kampo kibirkščiuoja jausmą
Į ten kur čia manęs tada nebuvo jos geltonos akys kanda kaklą
Gelsvi šešėliai išsilydę nuo šakų jau apsemia grindis ir pėdas
Sugrįšiu dar sugrįšiu ten kur čia manęs dabar iš kažkada nėra

Ištyžta paskutinė juostos paralelė tartum lydos vaškas
Taksi nusiiria gatve ir valytuvai girgžda baigtį
Lietaus nuplaunančio šešėlinio teatro grimą nutekėjusį per tinką
Katė užgesusi išsiriečia naktim į niekur brėkštant miegui iš rytų...


2006 12 01