Tavo namas seniai kryžiumi išbadytas,
Langinės balandžių sulestos,
Kvepia sienos iš bėgių suręstos –
Tėvas garvežį plaudavo.

Laidais surūdijusiais
Baltuoja užpakaliai kaimiečių,
Išėjusių į rojų angelais apsimest.
Rinks Tavo alavinius kareivėlius vaikystės,
Jų akyse slyvos geltonos akmenimis virto.
Kažkas čia buvo netikra.

Mama šilko skarelėm
Prieš dienas atlaidų aprišdavo antis,
Tikėjos šventoriuje prilygti Motinai šventai,
O tai tik kojos marmuro,
Rožiniu lūpdažiu pabučiuotos.

Žaislų kibirėliai žvyru apaugo
Tai,p kaip vaikystė apskrenta gyvenimu,
Languose išvarvėjusiuose
Kažkas skubina dėti nuliuką.
Laimėjo kryželiai.