Santrauka:
Gyvenimas tai tartum kelias, tik niekada nežinai po kurio posūkio kelias baigsis
Ties horizontu matos kelias,
Bet pabaiga jo dar toli,
Todėl žiūrėdama į priekį,
Žingsnis po žingsnio tu eini.
Šiam kelyje nėra jokių ženklų,
Tik po avarijų skaudžių
Tu sugalvojai juos įdėti,
Bet nesvarbu, atgal negrįši tu.
Į kairę ar į dešinę suksi,
Nuspręst tau niekas nepadės,
Tačiau pasukus ne ton pusėn,
Tau širdį dar ilgai skaudės.
Tu žvilgžčioji atgal kur pėdsakus
Nuplovė bangos, audros, vėjai.
Eini tolyn, bet tu akla ir nematai
Kur tavęs laukia pabaiga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2007-04-22 21:25:51
Banalokas eilėraštis.
Trūksta savitos išraiškos, vaizdingų išsireiškimų.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-22 18:32:19
ŽINGSNIS po žingsnio TU eini:
net pataisa dėl rimo (Po žingsnio žingsnis tu eini)
neišsprendžia tos 2 vardininkų trinties sakinyje...
Skyrybos klaideles galima pataisyti (2 kableliai prieš „kur").
Rašyba: žodyje „žvilgŽčioji" ž – perteklinė.
Toks gyvenimiškas kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-22 17:05:38
grazu:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-22 17:01:30
Gražus kūrinys,
tik kelio pradžioj
matome pabaigą,
eidami juo stebime
kaip ji tolsta nuo mūsų...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-22 16:59:07
gal naivokas požiūris, bet
ir gyvenimas yra naivus,
jau girdėta.
sėkmės