Esu stebėtoja
Ir viskas aplink mane
Kartojasi
Ir dainas sudaro tik
Refrenai

Aplinka neliečia manęs –
Aš tik stebiu ir rūšiuoju
Ir vėjas visad tik
Už stiklo
Ir refrenai kartojasi kartojasi
Net ant popieriaus
Net mintys tos pačios kaip vakar
Ir raidės kas dieną vienodos
Popieriaus lapų išvirkščiose pusėse
Atšviesti kažkieno konspektai
O aš tik stebiu ir niekas šalia
Nelieka
Tik kartojasi kartojasi kartojasi
Aš atsimenu ką rašo laikraščiai
Ir numeriai visad tie patys
Net loterijose


Ant stalo tos pačios šiukšlės
Ir šypsenos vis tos pačios

Viskas tik nuvalkiota ir pakartota. O aš tik stebiu
Ir nieko nedarau.

Dulkių ornamentai ant langų
Kasmet vis tie patys ir kasmet
Taip pat nuvalomi.
Bet aš neapsinešu nešvarumais
Gyvenimas manęs neliečia
Aš tik stebiu ir kartkartėm rašau
Apie išgalvotus veiksmus
Nes tikrovė visad kartojasi
Ir niekad neliečia manęs
Lyg gyvenčiau tolimam krašte ir
Būčiau atsinešus blogą karmą
Ir manęs neliečia ne tik žmonės
Bet jų gyvenimai
Kaip sunku stebėti
Stebėti viską, kas ne mano
Ir niekada nekartoti pačiai
Kaip aplink tik „kopijų kopijos kopija“
Mano pulsas kartojasi
Smegenų bangos irgi
O aš tik stebiu kaip gyvenimas
Eina kartojasi kartojasi ir
Niekad nesustoja o mano žodžiai
Vis bėga bėga ir tarp jų nėra naujų
O aš tik stebiu aš gi nekalbu ir nerašau
Čia tik žodžiai kartojas
Atsitiktine tvarka
Ir kiekvienas kartojimas šildo mane
Vienu laipsniu ir mano vanduo vis garuoja
Senka
Tuoj baigsis
O viskas kartojas kartojas jau entąjį kartą
Ir nosinės vis tos pačios
Ir kojinių skylės visad vienodos
O aš tik stebiu kaip viskas kartojas
Ir natos netgi tos pačios
Visose simfonijose
Visi eina kartojas ir jų jausmai kartojasi
O aš vis stebiu o mano raidės keistai nevienodos nors tokios pačios
O aš vis stebiu ir nesikartoju

Mano vieta stikliniam narve
Nes mano širdis tyra kaip besikartojančios krištolo
Molekulės ir
Purvas nekimba prie mano skvernų
Net įkvėpimas kartojasi
Bet tai ne aš rašau tai tik
Kažkas
Pakartotinai manimi naudojasi
Kažkoks nuobodžiaujantis dievas
Stebi užsikirtusį pasaulį
O aš jo centre
Aš nejudu aš tik stebiu
Ir viskas juda ne apie mane
Aš tik atsitiktinai centre pastatyta
Krištolinė stebėtoja
Nes aš tyra
Mane mato kiaurai
Aš nieko neužstoju
Ir mano jausmai juk maži
Nes aš tik stebėtoja
Mano gyvenimas vienareikšmis
Aš tik registruoju matuoju
Aš esu mašina štai kodėl mano širdis tyra
Todėl ji iš krištolo
Vis laidininkas
Tik praleidžia
Perduoda
Bet pats nereaguoja

Aš negaliu sugalvoti nieko nepaprasto
Nepakartojamo
Nuostabiai paprasto
Veiksmo
Aš tik stebiu ir purvas prie manęs nelimpa
Kiekviena linija jau buvo nubrėžta tūkstantį kartų
Ir kiekvienas apskritimo spindulys
Buvo jau buvo
Tad aš tik stebiu
Ir man nieko nekliūna
Nes mano širdis tyra ir
Man nieko netrūksta
Kiti visi jau viską seniausiai pakartojo

.Aš tyliai stebiu
O taip norėčiau
Nors kartą
Ką nors padaryti.