graudu. bet tyra

Jau ne pirmą kartą stebiuosi šios jaunos autorės tokiais suaugusio žmogaus mintijimais, o šiuo atveju vos ne šekspyrišku stiliumi surašytais. Ši tema ir man labai aktuali, todėl taip pat skaudžiai palietė širdį. Įdomus ir brandus kūrinys!

labai geras. labai. jausmingas, gilus,skaudus, suvirpina iki širdies gilumų. tik viena eilutė kiek kliuvo: Tyli? Tiesa... Čia tavo žodžių jau nereikia.

čia toks lyg ,moralas,kuris per didelį ten smūgį suduoda.

A, tiesa. Dėl pavadinimo. Ar neturėtų būti dialogas su sažine? Man rodos, jog į sažinę būtų kalbos kultūros klaida... Nebent čia prasmingai tas parašyta ;)

Paskutinis dukters žodžių posmas ir pati pabaiga tiesiog fantastiška! Labai įtaigus, labai įdomus. Kartais skaitai ir nebesupranti, poezija ar proza čia, veriasi ištisos istorijos. Tik va to atėjimo ir išėjimo su žvakėm nesupratau. Labai graži ta vieta, tik man įdomu, ką ji tiksliai reikštų, bijau ne į tą pusę nusiinterpretuot :) Dedu į mėgstamiausius. Šaunuolė ;)

Ir dar, gyvenime nieko panašaus nesu skaitęs. Garbės žodis apsiverkiau ( prisiminiau savo tėvą ).

Tik niekam nesakyk, bet.... apsiverkiau :)

Ašaras ištraukė.Super!!!!!!!!!

Toks atgyjantis sceninis fragmentas. Sumaniai ir meistriškai išreikšta gili vaiko nuoskauda gana aktualiu nūdienio gyvenimo šeimose atžvilgiu... Patiko

Dukryt,
gerai, kad ir tėvelį moki apkamšyt.
Šilta ,jauku, gera ir tik mums dėl savęs truputėlį skausminga.

...suabejojau pavadinimo konstrukcija.

Nuo tos vietos > "išėjo pažeminęs slenksčius. Mergyt" ---- kažkas labai keičiasi. Pirmiausiai tas kreipinys /Mergyt/- jis nėra blogas, bet viskas perauga į tokį pikdžiugišką gėlimą, o iki tos vietos eilius labai poetiškas; Na tikrai labai gražus kalbėjimas, atrodo visai kitoje dvasioje. Toliau jis nėra prastas, bet dvasia visai kita ir atrodo, lyg šiek tiek pjautųsi du rašymo stiliai. Pirmiausiai išplaukiant iš pradžios geriau būtų ne mergyt, o dūkryt. (mano nuomone, arba pradžioje ne mama, o mamyt, tai tada gal ir mergyt. įdomus toksai. Žmonės pasakytų, čia tėvo dukra. O šiaip tai ta klasikinė drama tokiuose gyvenimo situacijose, ji visada vaikų išgyvenimuose; tėvai lyg tarp savęs susvetimėja, kaip du žmonės, o vaikams ie išlieka artimi. Tėtis. Mama. . tėvai du susitikę žmonės, kurie savo sąjungą gali laikyti ir atsitiktinumu, kvailyste, ar žiūrėti vis tik į tai pagarbiai ir pasakyti, prasilenkė charakteriai, išblėso meilė, bet vaikams tai jie abu artimiausi žmonės, visa tragedija vaikams. didžiausias vidinis konfliktas ir sunkiausiai pergyvenama dėl tėvų išsiskyrimo yra ne pačiuose tėvuose, o vaikuose. Tai eilius atspindi. kas liečia patį kūrinį, ne dėstomas jame mintis, bet kaip jos dėstomos, kūrinio išraišką meninę, tai man patiko iki žodžio Mergyt. atrodo ir dirbtinokai ir labai staigi kaita paties kalbėjimo. Dar būtų galima pasakyti lyg jau ne motinos ir dukters santykiai, o kažkur iš pasąmonės lendantis santykis vienos į kitą, joms pačioms nesuvokiant to, kaip dviejų moterų - konkurenčių, varžovių santykiai. Toksai psichologiniam rakte, bet sakau, kas liečia raišką, kaip tai parašyta, tai iki mergyt labai nuostabiai, o toliau kažkaip supaprastėja, subuitėja, o gal sutiesmukiškėja (jei taip galima išsireikšti) , ar sulėkštėja tiksliau, labai supaprastėja. Pradžia ir pirmas posmas jau motinos kalbėjimo, dar antro posmo pirmoji eilutė, labai patiko. gražiai, estetiškai, sklandžiai poetiškai pasirodė. (mano nuomone.) pabaigoje vėl sugrįžtama į tą pradinį kalbėjimą ( kursyvu, apie lopšine, kurią ruošiamasi padainuoti), bet vidurys kūrinio, nors ir norėta parodyti tą virsmą, santykį į motiną, motinos į dukrą,( jos ten kaip dvi varžovės) vis tik trūksta tokio paties meninio lygio, koksai buvo pradžioje, ten nusėda, nėra taip išieškota, kaip išieškotas pirmi trys posmai. toliau tiesmukoka. Tik raiška, ta vieta silpna, o kūrinys įdomus, pradžia ir galas gražūs, ne tik įdomūs. labai gražūs.