Aplink žydra gelmė,
Žydra erdvė, pakylanti virš medžių,
Ir raibuliuojanti žydra bangelė
Lyg sielos virpesys,
lyg klyksmas balto paukščio...
O, baltas paukšti, –
Gulbe – karaliene vandenų,
Kokią ramybę tu skleidi,
Iškėlus angelo sparnus,
Kokią stiprybę tu slepi
Po baltu plunksnų apsiaustu...
Lyg nuotaka maršo ritmu
Plačiai atvėrus širdį
Į kasdienybe dvelkiantį rytojų
Plauki žydrų svajų taku –
Plauki žydra ramia gelme –
Svajoji, myli ir tiki,
Baltais sparnais juodžiausią naktį
Apglėbs, priglaus –
Apsaugos nuo audros.
Žaibų suskaldytas dangus nušvis –
Žėrės giliausios sielos žvaigždės,
Šypsosis meilei karštos širdys –
Nieks neįstengs apjuodinti žydros gelmės.
Nieks neišdrįs apjuodinti žydros gelmės
Po balto angelo sparnu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-14 00:14:41
...priminė labai matytą paveikslą.
Sunkiai balansuojama tarp dviejų kūriniui nepageidautinų dalykų:
dažnai poezijoje jau „išsemtų" frazių ir aiškiai dirbtinumo turinčių vietų.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-13 14:34:39
yra labai dailių vietų, kurios gražiai
padailina kūrinį, tačiau yra dirbtinokų ir pertemptų
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-13 14:04:35
Nuobodokas.
Sėkmės ;-)