Santrauka:
Konkursinis prozos kūrinys iš novelių ciklo „Motina ir vaikas“
Vaikas gavo nuo pusbrolio Tomo laiškeliį. Tomas jau antraklasis. Sūnus, motinos padedamas, perskaitė vaikiška rašysena rašytą laiškelį. Jame dar rado ir sudžiūvusį klevo lapą. Berniukas apsidžiaugė.
– Mama, gal tu tokia liūdna todėl, kad negauni laiškų?
– Ką tu...
– Žinai, aš tau parašysiu. Rytoj tu gausi laišką. Jį atneš balandis. Žiūrėk, kiek daug jų ant palangės. Vienas iš jų rytoj snape tau atneš mano laišką ir tu nudžiugsi. Vokas bus mėlynas.
– Ačiū, sūneli. Ir ką gi tu rašysi?
– Ooo, tai čia paslaptis! Gausi, paskaitysi , apsidžiaugsi ir nebeliūdėsi. Žinok, dar į voką įdėsiu rausvą vyšnios lapą. Tu tą lapą pasidėk prie tėvelio nuotraukos.
Motiną nudžiugino vaiko gerumas. Kad tik tas gerumas neišeitų sūnui augant...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 16:44:50
laiškeliį -> laiškelĮ
nuoširdus.
trumpas ir nuoširdus.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-12 13:56:58
nuoširdus kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-04-12 10:04:02
Nuoširdžiai aprašyta situacija, švelniai paliečianti trečiąjį - čia nesantį...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-12 09:12:48
Per trumpas fragmentas, kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą.