Santrauka:
(MIRTIES ŠEŠĖLIS)
Kas rytą pabudus apsižvalgau -
tavęs dar nėra. Ačiū Dievui.
Šalto tavo žvilgsnio aš bijau.
dar nenoriu aš palikti šitų pievų.
Dievo avelė mirtinga esu.
Su baime kasryt aš žvalgaus -
nėra dar tavo šaltų akių,
nematyti ir žvilgsnio baisaus.
Ir šį vakarą dar nėr tavęs.
Ačiū Dievui - praėjo diena.
Ir atleisk man, mirtie, atleisk,-
aš dar noriu gyvent. Eik iš čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-04-12 11:50:25
gyvenimas gražus. kartais.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-11 15:41:00
„Škac, mirtie, visada škac!"
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 23:32:00
pirmos dvi eilutės labai geros - patiko,
visa kita susilpnėta.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 22:40:00
nekoks darbelis. kiek galiu kartot išsižadėkit Dievo bent kuryboje. ;DDDD
p.s nebemadinga;DDDDDD
Anonimas
Sukurta: 2007-04-10 21:23:34
kazkoks man juokingas eilius :) skaitai apie rimtus dalykus, bet su sypsena :)
Vartotojas (-a): liūdnosiukė
Sukurta: 2007-04-10 19:18:22
Mano manymu, per daug kartojasi mirties žvilgsnio įvaizdis (antrą posmelį reiktų keisti, sviestas sviestuotas kaip sakoma :))
Vartotojas (-a): Anastazija
Sukurta: 2007-04-10 18:55:40
Aišku, dar reikia pagyventi, bet pas Dievą juk taip gera, manau, geriau negu čia. Bijome tik nežinomybės.