Pakilti šiąnakt nebandysiu
į tave – man tolimą. Nelyg miražas
šoki mano skruostais tyčia –
aš jaučiu, tarytum akmenys ridenas.

Mano paikas angelas
dangaus nebuvo matęs,
tegirdėjo duslų verksmą.
Nežinau, kas jam pasakė,
jog sparnus už ašaras parduoti verta.

Niekas neturėjęs nesuprastų,
kaip naktim jie švelniai spindi,
bet dabar drauge mes skęstam –
ašarom dangaus turtingi.