Nebeturiu kur eit, eisiu į begalybę,
nors jos esmė vis dar nesuprasta,
o šviesuliai Dangaus voratinkliais apkibę,
už horizonto Žemėj tvyro nežinia.
Burtažodžiai-ant virbalų suvertos teoremos,
kad astrologams leistų megsti likimus,
stovėti ant svarstyklių liksiu nuogas,
orakulai kol ras pažeidžiamus kulnus.
Mano pilis nusiaubta juodo gaisro,
jausmai- besmilkstančių nuodėgulių žara,
vis laukiu, kad papūstų girtas vėjas
ir iš žarijų išskristų motina viltis raita.
Centimetrais jausmų neišmatuosi,
erdvė trimatė ne jausmams skirta,
aš į ketvirtą išmatavimą įkelsiu kojas,
gal meilės formulė ten paslėpta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-12 22:53:50
„o šviesuliai dangaus voratinkliais apkibę“- galėjo tapti ir centriniu eilėraščio įvaizdžiu. Na, netapo, o dėl skonio irgi nesiginčijama. Yra neblogų „blyksnių“, tik gal reikėtų pamąstyti dėl formos.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-09 22:26:28
įdomus, kai kur buvo keletas nesklandumų suskaitant, bet savitas.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-04-09 14:31:05
rasi kai laikas ateis tas formules...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-04-09 13:10:51
Gražūs išsireiškimai ir yra apie ką pagalvoti.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-09 12:12:23
vieno posmo atsisakyčiau, nes kiek pertempta atrodo,
o gal tiesiog ne nepilnai išgyventa.
pradžia graži, įtraukė į save.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-09 11:38:45
Gražus ir įdomus :)