...kas T u toks ir iš k u r?
- - - - - - - - - - - - - -
Aš buvau iš p r a d ž i ų...
Kai nebuvo pasaulių,
nebuvo žvaigždžių...
Kai nebuvo v i s a t o s
Ir l a i k o tėkmės...
Tada n i e k o nebuvo –
Nes nebuvo p r a s m ė s.
A š sutvėriau žvaigždes
Ir pasaulius v i s u s.
Sugalvojau g y v y b e i
ir m i r č i a i vardus.
Gal ne taip jau svarbu –
kas A š toks, k u r esu...
J ū s – dalelė M a n ę s,
A š – dalelė v i s ų.
A š – visur, ir turiu
begalybę v e i d ų...
Tad neverskit gailėtis
dėl savo k l a i d ų!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-04-18 21:46:18
ye,
dalelė visų...
taikliai pasakei
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-14 01:27:16
Abejoju, ar Autorius sutiktų, kad SUTVĖRĖJAS liks Jausmuose...
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-09 09:21:19
Įdomu, bet nelabai. Galybė išretintų žodžių nuvertina kitus, ir jie lieka dėmesio periferijoj. Apskritai šią temą reikia arba ramybėj palikti, arba interpretuoti radikaliai. Tuomet gal pasiginčytume ir filosofinėm temom.
Pranis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-04-09 03:40:43
Gražus, įdomu tokį skaityti
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-09 02:19:18
Per daug išskirtų iš konteksto abstrakcijų. Tikėjausi konkretumo.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-08 22:40:35
Bandžiau suvokti praretinimų prasmę - bet nesupratau. Čia jis motyvuotas ar ne?
Tokios vietos:
„Tada n i e k o nebuvo –
Nes nebuvo p r a s m ė s.“ ir
„Gal ne taip jau svarbu –
kas A š toks, k u r esu...“
per dažnos kūriniuose, gal vertėtų jų vengti?
ir, manau, kad daugiažodžiaujama čia,
tačiau visai patiko:
„J ū s – dalelė M a n ę s,
A š – dalelė v i s ų.“ — prasminga.
perkėliau į JAUSMUS