Niekada nemokėjau rašyti tau taip, kaip norėjai
Gal todėl pasiliko laiškai - nuobodi grafomanija,
Tau, matyt, nesvarbu, juk žinojai, tikėjai,
Kaip naivias mergaites veikia rytmečio magija.

Tu žinai, kaip jaunai suka galvą,
Kai virš upės išsiskleidžia rūkas,
Regis, ji išgaruoja į dangų...
Salsvas oras kaip garlaivis ūkia

Ir lyg katinas lando po šnerves,
Užblokuodamas proto teorijas
Pasilieka širdis, ir nė karto
Neskaityta vidinė sensorika.

Juk tada salomėjiškai žydi
Taris diemedis vienišas kuolas,
Kalba akmenys, smėlis ir plytos
Smaragdu nusidažiusios uolos,


Tą akimirką viskas romantiška:
Tuščias skveras ir miesto fontanas,
Pačios rankos tau skrebina laiškus,
Kol...Aštuonios ir metas į pamokas.