Ko, širdie, tokia paniurus,
Ko liūdi?
Ko raukais nuo kalambūrų
Ir tyli?
Juk pavasaris už lango
Žydi vėl.
Net paukšteliai šoka tango
Parugėm.
Ko išgirdus blogą žinią
Pašiurpsti,
Nuo akelių aksominių
Netirpsti?
Ko turėčiau tirpt ir džiaugtis
Vieniša?
Lieka tik tylėt ir niauktis
Dieną šią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-04-24 21:28:34
patinka, nes nera niurasties...o mintis tai tikrai gili ir savotiskai graudi...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-04-14 01:20:27
Neatremiami klausimai širdžiai.
Savitas, Autoriaus braižu.
Ilgesingai graudus.
Geras kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-05 21:59:57
paprastai, bet ilgesingai.
perkelsiu į jausmų skyrelį, nieko prieš?
Anonimas
Sukurta: 2007-04-05 21:15:19
melodingas, užliūliavo,
gaila, kad taip baigės :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-04-05 16:39:05
Kaip dainelė:)
Vartotojas (-a): Guapo
Sukurta: 2007-04-05 13:48:19
Grožis slypi paprastume, sakoma. Visai gražu ;)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-04-05 13:32:07
'paukšteliai šoka tango'..romantiška! Pabaiga-liūdnoka...