Klausyk,
Tu tik atidžiai klausyk:
A K I M I R K A...
Ištirpo tyloje,
Tarsi visai nebuvo.
Ir dar klausyk:
V I L T I S...
Ar tu tai pajutai?
M E I L Ė...
Tik aidas liko,
Žodis jau pražuvo,
Pilis sugriuvo,
Liko pamatai.
Ir dar klausyk:
V I E N A T V Ė...
L I Ū D E S Y S...
Kas daros?
V I E N A T V Ė!
L I Ū D E S Y S!
Balso negirdžiu
Ir žodžiai neprapuola tyloje.
Tai gal tie žodžiai
Tirpsta manyje
Dar neišsakyti?
Deja,
Aš nieko padaryti
Negaliu.
Kamuoja,
Vis kamuoja ilgesys
Tų žodžių,
Dar neišsakytų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-10 13:24:50
įdomiai paeksperimentuota žodžiais
Anonimas
Sukurta: 2007-04-04 20:34:49
pertempta,
reikėtų trumpint
ir apšlifuoti,
dabar toks pagraudenimas.
tokia tema rašant reikia
priversti ir skaitytoją raudoti :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-04 17:53:50
Šabloniškas paeiliavimas. Perkeliu į jausmus.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-04-04 16:13:18
banalus ir vaikiškas apie sugriuvusias pilis, ištirpusią akimirką tyloje...
reikėtų vengti jau girdėtų frazių, o apie meilę kalbėti jos vardo neminint.
nuoširdūs jausmai, tad manau moderatoriai perkels kūrinuką, kur jam vieta.