-Saulyte,
Prie šito stulpo
Nušovė albanus
Visas buvo kaspinais nulytas,
Gėlėmis, lyg krauju, nutekėjęs.
Ar pameni?
-Pamenu.
Menu, kaip naivūs žiedai
Plastikinėm galvutėm dairėsi,
Ieškojo savo albanų,
Nerado ir vyto,
Sviro žemyn
Neatlaikiusios sielvarto
Mažos dirbtinės galvutės.
Todėl jas nurišo,
Miestui liūdesys nepritinka,
Ar bent neišoriškai.
Dar pamenu, šiandien
Snigo viršun,
Tarsi snaigėms gėda mus liesti,
Kaip ir mums gėda vieniem kitus,
Nesvarbu, kaip norėtum
Bet tiesiog nepritinka.
Atmenu neišlietą liūdesy
Moters akyse,
Kaip ji žiūrėjo į mane
\"Paimk jį, paimk...\"
Bet aš negalėjau,
Man ir savo gana.
Prisiminsiu ir jus.
Tą troškų spirito kvapą iš lūpų,
Kad be akinių nematot,
Ir kad sąskoitoj liko dar 1007.43 lt.
(dabar jau tikriausiai mažiau).
Prisiminkit ir jūs,
Kad buvo Saulytė
Vieną godų žiemišką vakarą,
Kuriame palieta subtili atvaizdų akvarelė
Ant sniego,
Kuriame pasilieka kyboti ore
Neištartų skiemenų rutulėliai
Garų kamuoliais.