Abipus Letos

Santrauka:
Mus skiria amžinosios užmaršties upė...
...Staiga
Užgrius
Beprasmių žodžių tvanas,
Užges
Keisti vaivorykštės lankai...
Atleiski
Man kaltes,
Bendras ar mano, –
Nuvytusias gėles
Gyvom laikai!

Tikėk,
Prašau, –
Kančios spygliai nubyra:
Raudonos
Rožės – meilės stagarai...
Priglauski
Prie širdies
Erškėčių lyrą, –
Lai bloga
Niekad nebebus gerai!

Atleiski
Man kaltes,
Bendras ar mano, –
Antraip
Jos mūsų
Niekad neapleis. – – –
Beprasmę
Dykumą
Pakeis savanos,
Prie Letos upės
Ves pilkais keliais...

Gaivioj
Srovėj
Apakinta stovėsi,
Prispaudus
Lyrą
Prie savos širdies, –
Čia,
Atminties
Netekusiam pavėsy,
Sausi erškėčiai
Rožėmis žydės.
Vlabur

2007-04-03 00:21:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-04-03 15:55:38

patiko ...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2007-04-03 13:00:13

Patiko, nes vientisai, prasmingai ...erškėčių lyra...gražiai "skamba":)

Vartotojas (-a): rbridė

Sukurta: 2007-04-03 12:10:40

Tai pirmas eilėraštis, kurį perskaičiau Jūsų rašytą. Patiko

Anonimas

Sukurta: 2007-04-03 00:25:23

plaukia,
kaip visad -
artėjanti ir staiga nurimstanti audra,
gražu