Taigi F5c_wZ3_414e_X5 pirmoj klasėj.

Ten daug vaikų. Gal 20. Ne visi jie nusiteikę draugiškai. Nes F5c_wZ3_414e_X5 dar nemoka meluoti.
F5c_wZ3_414e_X5 sako tai, ką galvoja. O galvoju apie visai kitus dalykus negu jie. Vaikai nesupranta. Ir tegul. F5c_wZ3_414e_X5 toliau nesidalija su jais savo mintimis.

Visi mokosi skaityti, rašyti ir skaičiuoti. F5c_wZ3_414e_X5 negali. Jau seniai moku tai daryt. Vėl niekas nesupranta. F5c_wZ3_414e_X5 išvejama už durų, kad netrukdytų mokytis kitiems.

Mokykloje reikia būti iki vakaro. Tik tuomet tėvai ateina pasiimt vaikų. Nesakyčiau, kad blogai. Vaikai žaidžia keistus žaidimus. F5c_wZ3_414e_X5 juos stebi ir bando perprasti. Vaikai vadina F5c_wZ3_414e_X5 "durne". Įdomu, ką tai reiškia?

F5c_wZ3_414e_X5 ir pati turi savo žaidimų. Daug įdomesnių. Pvz.
Fantastinis role play žaidimas. Mokykla - tai kalėjimas, vaikai - vargšai kaliniai, suaugusieji - kalėjimo sargai. Įsivaizduoju, kad sienos minkštos. Taip jaukiau. Visos kalėjimo bausmės susijusios su infliacija (inflation fetish). Tada dar nežinau tokių terminų, bet vis tiek mintys apie tai kelia kažkokį kaifą ir šiurpą tuo pačiu metu. Faina vaikščiot mokyklos koridoriais ir kurt istorijas. O ta diena, kai mus išmoko iš popieriaus pasidaryt knygutę, yra mano mėgstamiausia.

Per pertraukas visi vaikai eina į kiemą. Privaloma. Jie apstoja sūpynes. F5c_wZ3_414e_X5 užsilipa ant čiuožyklos, iš kur matosi Juodasis Tunelis. Jis kelia man daug minčių. Kiekvieną pertrauką F5c_wZ3_414e_X5 sėdi ir mąsto, kas gali būti kitam jo gale. F5c_wZ3_414e_X5 klausia savo klasiokių, kas galėtų ten būt. Kaip tai kas, nustemba jos, juk ir taip aišku, kad ten mokyklos koridorius, vedantis į valgyklą. ne, šitaip neįdomu.

F5c_wZ3_414e_X5 nori pradėti nuosavą verslą. Ieško partnerių klasėje. Deja, niekas dar nemoka taip gerai skaičiuoti. Tu durnė, sako vaikai.

Paskui F5c_wZ3_414e_X5 susiranda draugę. Iš kitos klasės. Kartu grįžtam namo. Po poros dienų jie užpuola mus prie mokyklos vartų. Jos klasiokai. Va ką jums atvedžiau, sako ji. Ar tiesa, kad tu iš kitos planetos, klausia vaikai. Taip, sako F5c_wZ3_414e_X5. Mintis ne tokia prasta ir gana originali. Surengiamas didelis interviu ta tema, kuris tęsiasi tol, kol nepamato mama, eidama pro šalį.

Negi tu nesupranti, sako jinai. Jie nori tau blogo. Jie tyčiojasi iš tavęs. Ne, sako F5c_wZ3_414e_X5, tai buvo tik interviu. Didžiuojuosi mokėdama tokį kietą žodį. Mama kraipo galvą. Tu ničnieko nesupranti apie gyvenimą. Ir ką aš blogo padariau? Juk auklėjau tave taip pat kaip ir kitus vaikus. Bet ji mano draugė, prieštarauju.

Ne, jokia ji man draugė. Nors ir grįžtam kartu namo. F5c_wZ3_414e_X5 mąsto apie tai vakare, prieš užmigdama. Ir ji surinko visą kompaniją, kad ant manęs pavarytų. Vaikus taip lengva perprasti, kai pagalvoji. F5c_wZ3_414e_X5 nusišypso. Jau turiu planą.

Virtuvės stalčiuje yra sulenkiamas peilis. Jo niekas nepasigenda, kai jis guli F5c_wZ3_414e_X5 kišenėje. Po pamokų vėl kartu einam namo. Prie vartelių vėl stovi jie, kažką sako man, bet aš nesuprantu. Draugė kalba apie kažką. Ji tokia buka. F5c_wZ3_414e_X5 išsitraukia peilį iš kišenės. Žaidžiam gaudynes ant vaikiško baseino mokyklos kieme. Draugė pabėga. Nuo to laiko nebevaikštom namo kartu.