Sukas laikrodžio rodyklė,
Prabėga sekundė, minutė kita
Šis laikas nemoka suklysti,
Kad dienos prabėgtų staiga.
Sėdžiu aš po klevo lapais,
Lietus krinta tarp medžio šakų,
Rodos to kas buvo vakar,
Nebuvo ir nebus jau niekad iš tiesų.
Skrenda paukščiai dangumi,
Aš taip norėčiau pakilti kartu,
Ten kur debesys vien tik balti,
Kad užmirščiau kas aš esu.
Dieną keičia, nebyliai tylinti naktis,
Žvaigždeles bandau skaičiuoti,
Bet nerimsta man dar plakanti širdis,
Vis kažko aš taip ilgiuosi.
Gal pasilgau sekundžių kelių,
Gal minutės, kuri nesugrįš niekada,
Gal pasilgau meilės žodžių švelnių,
Tačiau laikas naujus man atneš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-04-02 22:39:30
Nežinau, tokio "aštrumo" trūksta šiek tiek banaloka ir saldu ...
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2007-04-02 22:10:28
:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-04-02 20:30:30
Labai gražus kūrinukas - gerai išjaustas laiko pojūtis...
Nebuvo ir nebus jau iš tiesų.
Užsimiršti kas ir kam aš esu.
Dieną keičia nebyli naktis,
žvaigždes bandau suskaičiuoti,
Nerimsta dar plakanti širdis,
Ir ko aš visgi taip ilgiuosi...
Tačiau >>> tikiuosi
Anonimas
Sukurta: 2007-04-02 20:26:09
per ilgas, nes
sentimentalu ir pertempta.
trumpinkit, pavyks geriau