Plaukia
Upėje ledai –
Juodos mintys, pilkos dienos,
Dryksta laimės skarmalai
Per nudžiūvusias
Ražienas.
Tu labai
Nesigraudink:
Tikros piktžolės – negyvos;
Šitiek vargo dar aplink,
Bet pavasaris –
Ankstyvas...
Miela
Mano, palinkėk
Man ne turtų ar sveikatos,
O tik vieno – ištvermės!
Kitkas – laikina.
Kaip matos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-03-27 07:46:01
...kartu su ledais nuplaukia ir visos nuoskaudos... Gražus pavadinimas sustiprina būsenos esmę.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-03-26 15:24:35
laikina kaip ir pats pavasaris, labai vaizdingas čia jau tas pavasaris, ne esminiai, bet charakteringi dalykai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-03-26 15:04:06
Kiekviena strofa turi savo prasmę ir potekstę, savo žavesį, todėl vertindamas neskaidau į "nuo ir iki": man patiko visas nuo pradžios iki pabaigos:-))
Anonimas
Sukurta: 2007-03-26 10:35:17
kaip upė liejasi,
taip ir čia žodžiai, liejasi ir nesugausi :)
labai patiko trečias, toks jautrus :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-26 10:23:00
Žinoma, vidurnakčio klaidiūkštė.
Ir net labai keičianti tikrą mintį...
Ačiū už pastabumą, Kaimynėli!
Gal kas pataisys: Nesigraudink
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-26 09:18:11
Skambus, kaip daina:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-26 00:38:47
Labiausiai įstrigo (patiko):
"Tu labai
Nesugraudink:
Tikros piktžolės – negyvos".
Paskutinis posmas byloja, kad kūrinys labai artimas proginiui eilėraščiui, nors gal tai ir paslėpta prasmė, visai kita potekste.