Santrauka:
neredaguota žaliava-romano ištrauka.
Kalėjimo laukiamajame dvokė chlorkalkėmis ir tabaku. Sienos nudažytos niūria spalva priminė pigios užeigos tualeto sienas. Prie staliukų susėdę įkalintieji tyliai kalbėjosi su savo artimaisiais. Rosa nekantravo. Pasimatymas skirtas ribotam laikui- vos pusantros valandos, o tėvo dar vis nėra. Nejau jis neateis kaip tą kartą, kada buvo nubaustas dėl peštynių valgykloje.
Bet štai ir jo platūs pečiai, grubūs veido bruožai ir giliai įdubusios į kaukolę įkritusios juodos akys. Pamačius dukrą žybčiojo džiugesiu. Kelias minutes jie stovėjo apsikabinę, nepaisydami prižiūrėtojo perspėjimo:
-Jokio kūniško kontakto!
Priėjęs stambaus sudėjimo juodaodis uniformuotas pareigūnas ėmė grubiai plekšnoti kolumbiečiui per šonus, ieškodamas kontrabandos, bet nieko nepešęs tik dar kartą įspėjo ir taikiai atsitraukė į nuošalę. Prisėdę prie laisvo stalelio jie šnekučiavosi kaip du geri draugai. Tėvas nesiskundė. Priešingai. Viską vertė juokais atmiežtais sarkazmu. Rosa pasiskubino išdėstyti dėl ko atėjusi:
-Tėti, tu turi didelius ryšius nusikaltėlių pasaulyje. Ar negalėtum rasti man žmogų, kuris pasitarnautų vienam geram reikalui?
-Apie ką tu, dukra? Klok be užuolankų.
Mergina išdėstė savo rūpesčius dėl varžovės Žanetos. Kolumbiečio ir taip niūrus veidas dar labiau apsiniaukė. Kaktoje įsimetė nauja raukšlė. Jis įtemptai galvojo kaip padėti kenčiančiai dukrai. Rosa nervingai glamžė nertinio rankovės galą, dairydamasi po patalpą. Ši atmosfera ją slėgė lyg sunkus antkapis. Už gretimo stalelio sėdėjo jaunutis nuteistasis žydra kalinio uniforma. Kažin į kokį mėšlą jis įsivėlė, kad atsidūrė čia, mąstė Rosa. Šalia jo sėdėjusi pusamžė moteris liejo ašaras, šnypšdama paraudusią nosį į nosinę. Matyti jo motina.
-Dukra, užsirašyk telefono numerį vieno mano “bendrakeleivio” 0033 6984 22 14, kuris man skolingas paslaugą. Jis iš Paryžiaus, karamba. Prieš kelis mėnesius išėjo į laisvę. Grįžo į šeimą. Storulė žmona jo laukė. Pagarbos verta boba. Ji ir ištraukė jį iš šito mėšlo, nusamdydama geriausią advokatą Paryžiuje. Irafas buvęs "faras". Sėdėjo beveik už šūdą nieką. Jo advokatas gerai padirbėjo ir štai jis laisvėje, karamba.
Tėvas keikėsi su tokiu smagiu linksmumu. Rosai ėmė vaidentis, jog ir jos tėvą išteisins jo advokatas, bet tėvas nepatvirtino jos lūkesčių. Tai tik tušti plepalai; jokių vilčių nėra ištrūkti iš čia anksčiau laiko. Teks atsėdėti visus 3 metus. Jei taip Olandijoje būtų pagautas su tokiu kiekiu narkotikų. Gal būtų išsisukęs sausas iš balos, bet tik ne Prancūzijoje. Ten Olandijos kalėjimai perpildyti. Ši informacija atskridusi per prižiūrėtoją olandą ėjo iš kalinių lūpų į lūpas. Tik su didesniu kiekiu narkotikų Olandijoje gali būti įkištas į cypę.
Skirtas laikas pralėkė kaip greitasis traukinys Japonijoje. Šiltai atsisveikinę, tėvas ir dukra išsiskyrė šį kartą ilgėlesniam laikui. Mat Rosa turinti sutvarkyti savo reikaliuką iki galo, o tai įmanoma tik paleidus visas savo sumanumo pajėgas.
Tolstant citroenui nuo kalėjimo, Rosa mąstė apie vargšą tėvą. Kaip jis susenęs, atsiradęs naujas randas ant kairiosios rankos, plaukai tarsi apsnigti, oda ir taip geltona dar labiau pagelto ir suvyto. Mergina prisiminė tą dieną kai tėvas įteikė jai mašinos raktelius. Kaip ji tuomet didžiavosi savo dosniuoju tėvu. Nesvarbu, kad jos neaugino, nesirūpino, kada ji buvo vaikas. Ji giliai atsiduso. Prieš akis iškilo mirusios motinos paveikslas. Rosa švelniai užmynė ant stabdžių pėdalo, pavažiavusi į šalikelę.
Nujausdama savo mirtį, motina atskleidė Rosai jos tėvo istoriją. Mergina, palaidojusi motiną, susirado tėvą Paryžiuje, kur jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Kolumbiečio džiugesiui nebuvo galo, atradus dukrą. daugeli metu diena is dienos kirbėjo jam mintis susirasti dukrą. Nedriso. O jeigu dukra atstums, pasmerks? Viengungiškas, klajokliškas gyvenimas pavertė jį spjaunančiu ant visuomenės nuomonės ir normų. Šėlo su kekšėmis, pinigus leido vėjais, kol neatsirado jo gyvenimo akiratyje Rosa.
Jis ėmė kurti planus kaip nusiveš dukrą į savo gimtąją Kolumbiją atostogauti. Parodys jai upę, kurioje jis maudydavosi su broliais, būdamas mažas vaikėzas.
Rosa prisidegė cigaretę ir išpūtė tirštą dūmą pro pravirą mašinos langą. Pagaliau jos reikalai pajudėjo į priekį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-25 16:08:28
Sklandus tekstas ir sudominęs. Svarbiausia, kad kūrinio fragmentas tokio ilgumo, jog tikrai nepabodo skaityti. Ir nepavargau. Lauksiu tęsinio, nes sudomino.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-25 11:28:26
gale buvo išsijungę lietuviškos raidės, tad... (-: