Į klasę sugūžėjo vaikai.Visi dvidešimt. Visų veiduose buvo nepasitenkinimas.
-Labas rytas!-pasisveikinau.
-Labas rytas!- sumurmėjo klasė.
Vaikai sėdo į suolus.
-Kas pasakys, kokia buvo praeitos pamokos tema?-paklausiau.-Karoli,-parodžiau į berniuką sėdintį antram suole.
Karolis parodė vidurinįjį pirštą(kas buvo labai keista, nes paprastai jis būdavo ramus ir tylus).
-Karoli, ką čia man rodai?-stengiaus tvardyt pyktį.
-Tu tipo nežinai ką tai reiškia?-šyptelėjo vaikinas.
-Kas leido į mane kreiptis ,,tu‘‘?-mano kakta susiraukė.
-Gerai jau gerai, nevėkšla.
-Karoli, eisim pas direktorių,-supykau.
-Davai,-atsakė vaikinas.
Nuvedusi Karolį pas direktorių grįžau į klasę.Vaizdelis buvo ne koks:visi mokiniai buvo užsisėdę ant suolų.Jonas ant lentos piešė visokius piešinius(jie nebuvo labai gražūs).Mūsų klasės padauža Valdas atsistojęs ant suolo pradėjo vaidint YVA, o jo sėbrai(taip aš vadinu juos)Tomas ir Domas šoko pagal YVOS(Valdo) dainavimą.
-Vaikai, ką čia dirbat?!-užrikau.
Valdas pradėjo keiktis tokias žodžiais, kurių net aš nežinau.
-Eisim pas direktorių, Tomai, Domai ir Valdai,-dar trys vaikai pasiviešėjo pas direktorių.
Kai grįžau, klasę reikėjo ramint dar kelias minutes.
-Tai kas pasakys:kokia buvo praeitos pamokos tema?Frenkai,-paprašiau atsakyt.
-Palaukit, aš valgau sumuštinį,-atsakė storulis, kuris visą laiką valgydavo.
-Frenkai, aš tau uždraudžiau valgyt mano klasėj.Eisim pas direktorių,-penki vaikinai jau puikavosi direktoriaus kambaryje.
-Diana, atsakyk,-grįžus paprašiau Dianos.
-Gal romėnai...-trūktelėjo pečiais mergina.
-Romėnai?Ką čia šneki?-supykau(tą temą mes ėjom jau prieš du metus).
-Matai, atsakyk,-kreipiaus į vaikiną.
-Mocartas?-paklausė vaikinas(jis labai domėjosi muzika ir mokėsi muzikos mokykloje).
-Ne,-atsakiau.
-Bethovenas?
-Ne.
-Šopenas?
-Ne.
-Bachas?
-Ne.
-Šubertas?
Klasė nusijuokė.
-Ne.
-Čiurlionis?
-Ne.
-Tai kas?...
-Visiškai nesusijęs su muzika,-mano kakta susiraukė.
-Aš žinau!-staiga sušuko Jūratė.
-Na, sakyk,-paraginau.
-Sabonis,-džiaugsmingai sušuko mergina.
-Ne...-nusivyliau.
Atsisukau į lentą.Ten aiškiai puikavosi užrašas:Mokytoja Pumlokštienė yra padlaižė.
-Kas tai parašė?-užsiraukiau(mano pavardė buvo Pumplokštienė).
-Aš,-atsakė Jonas.
-Nori pas direktorių?
-Jo,-atsakė Jonas.
Nuskambėjo skambutis.Visa klasė išrūko.Kai kurie dar „palinkėjo“ gražios pensijos.
Mokytojos darbas yra sunkus, bet šiandien(lyginant su kitomis pamokomis) viskas praėjo gerai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-23 22:59:11
sugūžėjo --> sugužėjo
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-03-23 22:50:53
Na, tai tiesiog pasakojimas, jokios idėjos. Nėra pabaigos, kuri apibendrintų. Tokie tekstai dažnai atlieka didaktinę funkciją, o dabar nieko nėra. Taip pat vėl nėra tarpelių :) Šiaip dialogai pakankamai primityvūs ir "stačiokiški", per daug šnekamosios kalbos. Veiksmas neįdomus, mokytojos savijauta ir charakteris neatskleisti. Labai sunku rašyti apie dalykus, kurių pati nesi patyrus. Geriau orientuokis šiuo metu į save, savo jausmus ar bendraamžius. Bus lengviau ir tekstas atsiskleis lengviau. Sėkmės toliau rašant!