pilnaties elegija tarsi koks
keistas rūpestis
nieko negaliu išsirūpinti
sau
tik pakrikusių nervų
sumaištį juodą
ką dar galėčiau įspėti
tačiau tavo ženklai
neįskaitomi
tu nesugaunama
tarsi kokia dykumos
smiltis
kuri neturi vietos
bet yra visur
net į plaukus prikritusi
net girgždanti tarp
dantų
ir nežadanti nieko gero
lemtis...

1999