Jei sugrįžčiau
pavasariu sprogstančiu,
rankas sudiržusias šildyčiau
atilsiui po sunkios dienos.
Lietumi barbenčiau į stogą,
naktiniu kalbėjimu...
Miglomis paryčiais apkamšiusi,
Tavo sapną saugočiau.
Durų girgždesiu
naujai dienai kelčiau.
Ne perregimais pirštais,
o širdimi glostyčiau.
Neliesdama,
bet jaustum.
Pareičiau basom kojom
per žydinčią pievą.
Tavo minčių kalnais užkopusi,
svajonę kelčiau ant debesies –
tesaugo...
Pareičiau,
jei lauktum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-05-03 21:47:08
Moters širdies kalba
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-04-19 15:03:06
Eilėraštis nuostabus „švariu“ moteriškumu. Todėl nelabai suvokiu, kodėl slapyvardis vyriškas... O gal tai gerai - na, kad tokios moterys mūsų giminę pasirenka?
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-04-10 22:24:08
O, kad realiame gyvenime moterys taip elgtųsi, vyrai ištirptų jų glėbyje...Nuostabaus švelnumo kupinas eilėraštis. Pasidėsiu nakčiai vietoj nusibodusios pagalvėlės :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-23 11:08:58
labai geras darbas... puiku