Savaitgalius paskolintus net be skolos aš vis grąžinsiu,
Turėsiu aurai pasiteisint kuo.
O įkvėpimą iškvėpimams atiduosiu, grynuoliais priminsiu
Visus, kam tik brangus vanduo.

Ir jotvingiais išmirusiais, alkakalniais per džiaugsmą brisiu,
Šventumais išsigindamas aukosiuos,
O svarmenis savaitgalių ir aurų iš nevilties į laimę trenksiu
Ir nerimą giliai laikydamas šypsosiuos.