Man šulinio tamsi gelmė baugi,
naktis iš pasakų Šacherezados,
įkritusi dugnan žvaigždė blausi,
akis įrėminta betono sarkofage.

Vandens dvasia, tenai tu gyveni,
kur tyras žemės kraujas teka,
surasti vandenį ir dykumoj gali,
brangesnis jis tau bus už Eldoradą.

Vanduo ar vynas, kas brangiau?
Dantiraščiu ant stelos užrašyta:
nuo meilės nei nuo vyno galima labiau
apsvaigt, jei ji staiga ateina neprašyta.

Dievų mums sukurta klasta gudri,
kad Ievos nuodėmė saldi, jie žino,
ir bus kančia džiugi, lemtis daugiau karti,
tas gyvasties vanduo ir gydo, ir kankina.

O šulinys labai gilus,
išdegintoje dykumoj, pavėsy,
tad nepraeik pro šalį, jei radai,
sustok, prisėsk, pasemki kuo daugiau
ir atsigerk iš lėto.