be pavadinimo
aš niekada
nebuvau
tavo
o atrodė
kad Tu gali
neštis mane
ir maitinti
bei kartais gėrėtis
mano ašarom
juk tu niekad nebuvai
mano vyru
netgi tada
kai toks svarbus
ir rimtas
ėjai šalia žiemom
ir pavasariais
ėjai kaip eina
svetimi
kaip vaikšto
pusbroliai
kaip eidavo
mano draugas
aš negalėjau
tapti tavo Žmona
o tapau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-03-21 18:35:12
O man ,rodės, kad čia poezijos ir kūrybos puslapis:)
O pompastiška sovietinė didaktika kam?
Nemanau,kad kalviams kurtųsi:)))
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-21 10:52:05
Autorei: pateikiau įvardžius dėl kitokio eiliškumo :-(
Dar kartą: Tu, tu, tavo Žmona (didžiųjų arba nelabai rašyba :-)
Atrodytų, kad ta pagarba nuo (Tavęs) pereina jau ant (tavo Žmonos)
O juk ir tai duoda kūriniui tam tikrą prieskonį (kurį bent pajutau), tiesa?
Anonimas
Sukurta: 2007-03-21 08:39:43
pabaiga netikėta. pradžioje tarsi visko išsigynus, lemtis padaro savo
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-03-20 22:41:47
patiko :)
taip neįprastai pasirodė
ir tie pusbroliai -:)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-20 21:25:50
toks su netikėta pabaiga,
nustebinu, ypač patiko nuo "ėjai kaip eina svetimi"
iki galo :)
imu sau
Anonimas
Sukurta: 2007-03-20 20:26:29
Turbūt savo egzistencijos istorija rašai?Man rodos labai skausminga.Ir pabaiga jos jau man rodosi aiški....Tarp eilučių galima ją skaityti.Gal aš klystu?
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-03-20 20:16:38
tai jeigu įvardžius vardint iš eilės , Vlabur, tai - aš, tavo, tu, mane, mano, tavo ir toji Žmona...
Permaininga, bet dėsningai:)
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2007-03-20 20:14:08
o man labai artimas ir suprantamas...ačiū...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-20 20:05:39
Toks permainingas (bent iš rašybos: Tu, tu, tavo Žmona ;-)