Santrauka:
gal kada nors...
Aš juk ne klounas,
Negaliu visad juoktis.
Negaliu visad džiaugtis.
Ne klounas aš.
Esu juk žmogus
Ir man kartais skauda,
Ir man kartais verkia širdis.
Žmogus aš.
Svajojau aš visad
Vaidinti mokėt,
Bet jau negaliu.
Negaliu iškentėt.
Negaliu pasakyti,
Kodėl aš tyliu.
Negaliu pasakyti,
Bet aš gyvenu.
Aš ne žaisliukas.
Žmogus aš.
Negaliu visad juoktis.
Ne klounas aš....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-07-01 00:09:05
nabagutas:(
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-06-30 21:04:17
trafaretiškai pripažinta banali tiesa- esu žmogus.
pataisysiu "juOktis"
:
Sukurta: 2005-06-30 19:58:41
Kogero per daug pareiškimas ;)
:
Sukurta: 2005-06-30 19:28:36
Taip, nuoširdus, bet nuobodus, per daug abstraktus ir nuvalkiotas tematika bei įvaizdžiais. Patarimas: ieškokite naujų išgyvenimų, gal net ne išgyvenimų, bet naujų jausmų kurie būtų švieži, kurie pakylėtų darbą rašant ir kurie atskleistų kažką naujo, negirdėto.
Vartotojas (-a): vikis
Sukurta: 2005-06-30 18:53:53
Labai mielas nuoširdus eiliukas :)Gal truputi per daug nuoširdus ;)