n e į m a n o m a...
...kai mintys tirpsta,
geriasi pro odą - - -
bei ant blakstienų
krinta lyg
lašai - - -
prašai
lietum pasikartoti
neištaškytos
artumos
po to pavasarį
iškeiki,
save – jo veidrodį
prašai,
kas neįmanoma –
apgauti - - -
tartum aistra
gyvent pabos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2007-03-19 21:40:24
neimanoma apgauti-aistra pabos...
Geras.Nuoširdus ir tuo stiprus.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-03-19 13:34:23
Vienas iš nedaugelio, kurie turi aiškų savo braižą, puiku... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 13:17:25
prašai
lietum pasikartoti
neištaškytos
artumos
gražu ir netradiciška,
tuoir patiko
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 12:31:13
ech... gražiai. lyriškai. stipriai
Vartotojas (-a): Egliotė
Sukurta: 2007-03-19 12:27:01
man patiko, viskas taip graziai issakyta, ir taip nuosirdziai...ir is giliai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-03-19 11:04:51
Kaip jau daug kartų vėl gražiai ir vaizdžiai sudėliojote prasmingas mintis į įprastą eiliavimo formą, iš pirmo žvilgsnio atpažįstamą ( net ir be "parašo":-))
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-19 09:07:29
Vis dar taip pat gražiai žodžiais žaidi:)
Tinka pavasariui tokios eilės - truputis liūdesio, tik dar didesnę viltį pažadina.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-19 08:50:07
nepabos nepabos, pavasarį taip nebūna....