Klevai

Santrauka:
kad tik nebartų...
Sodinau aš klevus
             prie namų,
kad gražintų aplinką
                      jų.
Dabar norėtųs juos pašaukt
              vardais vaikų.
Tačiau klevai žodžio
                  neištars,
tik vėjas juos bars
                  ir bars...

(kad tik nebartų niekas mano vaikų...)
herbera

2007-03-18 12:35:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-03-19 10:59:47

paprastas - šiuo atveju tai daugiau minusas, nes tokiai dideliai minčiai, norėtųsi daugiau poezijos.

Anonimas

Sukurta: 2007-03-18 19:54:43

hm,
mintis nebloga, bet
jos išvystymas nelabai koks,
tarsi trupiniai prieš vėją,
atrodė, papūsi ir neliks..

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2007-03-18 16:00:40

Trūksta to įtaigumo, kurio dėka kūrinys sužavėtų. Ypač užkliuvo kūrinio pradžia - pasakojama tiesmukai, be jokios poezijos. Labiausiai patiko:
"Tačiau klevai žodžio
neištars,
tik vėjas juos bars
ir bars..."
Čia jau geriau...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-03-18 14:14:30

...labai,labai,mielas,šiltas ir taurus...sodini medį prie namų- klevus ...tarsi gėrio žiburius...sau,savo vaikams ir visiems...visai planetai...

Vartotojas (-a): tyluma

Sukurta: 2007-03-18 13:46:46

toks...pilnas meilės-:)

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-18 13:40:18

gražus kalbėjimas...