Психодрама: вдохновение  и  техника. Под  ред. Пола  Холмса  и  Марши  Карп. М., 1997.

Sukrečiančią istoriją aprašo anglų psichodramos spsecialistė Marša Karp. Jos meistriškumas padėjo moteriai, kuri daugelį metų negalėjo miegoti lovoje. Ji miegodavo sėdomis. Moteris buvo priversta kreiptis į specialistus tuomet, kai į dienos šviesą iškilo problema su jos vaikais. Keturių vaikų motina buvo iškviesta pas socialinį darbuotoją, nes išaiškėjo, kad jos paaugliai vaikai sūnus ir dukra palaiko lytinius santykius. Rūpestingai motinai tai buvo didžiulis smūgis. Šeima nebuvo asociali ir rūpinosi vaikais. Motina buvo priversta kreiptis į psichologus: būtina buvo išsiaiškinti priežastį.

Visą procesą M. Karp meistriškai aprašo knygoje. Visų pirma reikėjo išsiaiškinti priežastį, kodėl moteris negalėjo miegoti gulėdama. Proceso metu išaiškėjo sukrečiantys dalykai: kai ji buvo vaikas, ja seksualiai pasinaudojo tėvas, senelis ir dėdė. Kai ji bandė apie tai pasakoti motinai ir senelei, jos nepatikėjo, o gal palaikė tuos pasakojimus vaikiška fantazija. Mergaitė liko su savo pažeminimu ir skausmu viena. Jai pasisekė, nes ji ištekėjo už jautraus ir rūpestingo vyro. Tai buvo vienintelis vyras, su kuriuo ji bendraudavo. Tačiau ir jo jautrumas neleido jai miegoti gulomis: ji miegodavo tik sėdėdama. Kadangi lova buvo pats baisiausias dalykas jos gyvenime, ji griežtai drausdavo savo vaikams sugulti į vieną lovą. Tuo draudimu ji „užfiksavo“ savo vaikus.

Psichodramos seminaro metu moteris iš naujo mokėsi bendrautis su žmonėmis: jai reikėjo išmokti bendrauti su vyrais, jais pasitikėti. Jau po poros užsiėmimų ji galėjo miegoti lovoje gulėdama.
Susidraugavusi su grupe, kurios daugumą sudarė psichologai ir psichiatrai, norintys pasisemti naujų žinių, ji jau buvo moraliai pasiruošusi papasakoti savo istoriją. Tai buvo būtina, kad ji galėtų keisti gyvenimą ir toliau negyventi su savo skausmu.

Knygoje taip pat aprašomos ir kitos istorijos: gyvenimas su alkoholiku, kai esi pamotė, nagrinėjamos šeimos tarpusavio problemos.