Rašau Jums laišką iš Lietuvos,
kur Nemunėlis ramiai banguoja.
Kur stūkso eglės ant kalvos,
kur ošia pušys, beržai siūbuoja.
Gimėt, mielieji, šaly,
kur žalios rūtos žydi.
Bitutės dūzgia dobiluos,
čirena paukščiai, iš toli sugrįžę,
sakais pakvipusiuos šiluos.

Linguoja čia pievose kvapnūs kmynai
ir brenda nendrės iš vandenų.
Čia auga mėtos ir pelynai,
ir šlama lapai ajerų.
Čia baltas pajūrio smėlis byra
tarp sugniaužtų mūsų delnų.
Čia lyg jauti kaip į miško tylą
prikrenta uogų mėlynų...
Čia skamba tarp pilkų arimų
maži varpeliai vyturių.
Čia aš kaip rausvą vyną
gimtinės šilumą geriu.

Tik atvažiuokit čionai greičiau,
labai Jus prašau.
Juk šios šalies grožio neaprašyt –
reikia ją širdimi pajust, akimis pamatyt.