Pavasarinis vėjas glosto mano plaukus,
Lyg motina pavargus juos šukuoja.
O aš susigūžiu, į šalį tyliai pasitraukus,
Ledinės bangos krantą prieš mane užkloja.
Vėl bėga žvilgsnis vandenyno toliais,
Pavasaris džiaugsmingai gamtą kelia.
Minutės kaip pašėlę lekia šuoliais,
Gimtinės ilgesys man širdį gelia.
Devynios žiemos praplaukė kaip bangos,
Lyg vieversys praskrido, pievom nudardėjo.
Saulutė bunda, savo sostan rangos,
Žiemos periodui jau pabaiga atėjo.
Jaučiuos girta aš nuo pavasario gaivos,
Nuo rytmetinės saulės, kuri ką tik patekėjo.
Klausaus žuvėdrų klegančių graudžios dainos
Ir vis sukuos nuo šalto, rudeninio vėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-03-17 16:42:19
'''gimtinės ilgesys man širdį gelia...'.Tai labai labai jausmingas eiliukas>Patiko.O i Lietuvėlę atvažiuokit.Tam paslaityk mano banalybę,skirtą Tau,Irmute,ir savo giminėm'Atvažiuokit'
Anonimas
Sukurta: 2007-03-16 22:20:27
kaip bėgimas rūke, kai nieko nesimato -
bėgi ir nieko negalvoji,
ramybė... :)
įdomu
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-16 22:06:50
...gražia melodija liejasi gimtinės ilgesys,nuostabiai įpinta gamta tai nuotaikai peryškinti...puiku...