Išdžiūvo, sutreškėjo ir nusilpo... Širdis trokšta atradimo. Gaivinkit ją vandeniu bedieviu. Suskilo, sukrešėjo iš dūlėjimo bemiegio. Ak, duokit lašą atradimo, meilės lašo tik prašau. Nukrito, ištiško lašas meilės to bedievio... Sušilo, pagerėjo... Tuk, tuk, tuk.. jauti? Pradėjo plakti... Tuk, tuk, tuk... tyla: sustoja, pagalvoja ir vėl melodiją užgroja... Tuk, tuk, tuk...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): smilgužė
Sukurta: 2007-03-15 23:47:01
Visų pirmą nepritariu tai nesamonei, kad perkėlėt į moksleivių kūrybą. jei Unruly nematai meno, gal prasikrapšyk akis... atleiskit , kad taip kategoriškai, bet ką tu vadini menu? gal tuos eilėraščius , kuriuos reikia skaityti su tarptautiniu žodžių žodynu?
Anonimas
Sukurta: 2007-03-15 17:04:09
čia jausmai,o ne poezija.
beto, čia dienoraštinis darbas,
ne menas..
atsiprašau.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-15 15:33:32
neblogai...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-03-15 14:25:41
„dūlėjimo bemiegio" – savitas derinys.