Aptaškyta ašarų skara nuslysta jai nuo pečių. Laisvąja ranka ji paima skarą nuo šalto asfalto, o kita toliau supa vežimėlį. Iš už nugaros pasigirsta aukštakulnių batelių kaukšėjimas. Moteris liaujasi supusi vežimą ir išbalusiu, pilnu nerimo veidu lėtai atsigręžia. Už kelių metrų smulkiais žingsniais atžingsniuoja gerokai už ją aukštesnė, liesutė mergina. Kai atsiduria taip,k ad galėtų užuosti jos brangių kvepalų aromatą, ji sustoja ir įsmeigia savo balkšvas akis į moteriškę. Tada plačiai nusišypso, moteris sunkiai atsidūsta. Mergina ima sagstytis raudono puspalčio sagas ir iš užančio ištraukia melsvą mažutį paketą. Įduoda jai į rankas ir, įsitikinus, kad paketas jau tvirtai suspaustas raukšlėtose moters rankose, dar kartą nusišypso, papurena savo storus geltonus plaukus ir nukaukši atgal, iš kur atėjusi.
Kai jos siluetas dingsta už pirmojo pastato, moteriškė lėtai apsižvalgo, supratusi, kad nieko aplinkui nėra, pakiša paketą po vežimėlyje gulinčio kūdikio pagalve. Užsimeta skarą ant pečių, stumteli vežimėlį ir patraukia priešinga kryptimi nei mergina.